Pauliaus blogas

Išsikrausčiau kitur.

Rodyk draugams

Ir aš buvau Dainų šventėj. Nuėjau į keletą renginių, visai patiko. Vilniuj tikrai labai gera atmosfera tvyrojo, labai daug žmonių, užsieniečių. Tik truputį sunervino liepos 5-osios himno organizavimas. Kai visi susirinkom į “Žalgirio” stadioną ir nusiteikėm rimtai giedoti, paleido fonogramą per kolonėles. Visai kitų nesigirdėjo, tik kartu su kolonėlėm pagiedojom. Kam to reikėjo? Kad lietuviai ‘Tautiškos giesmės” žodžių neužmirštų?

Gaila buvo ir kad Vingio parke uždarymo renginyje lietuviai pasyviai giedojo. Gal čia aš per daug pripratęs himno prieš krepšinio rungtynes klausyti? Vis dėlto džiugu, jog daugiau ar mažiau buvo geras oras, susirinko daugybė šokėjų ir dainininkų, kurie sukūrė puikią atmosferą, o man pačiam teko šiek tiek pabendraut su Vytautu Landsbergiu.

Rodyk draugams

Švedų Piratų partija pateko į Europos Parlamentą

Iš pirmo žvilgsnio skamba grėsmingai. Bet aš nudžiugau - jei būčiau švedas, tikrai būčiau pasirinkęs būtent šią partiją. Ne dėl to, jog jie vieni iš nedaugelio yra suformavę aiškų ir konkretų tikslą (ne tokį kaip “pagerinsim gyvenimą, padidinsim pensijas”) - legalizuoti failų mainus internete. Manau, jog jie yra ateities partija - žmonės, kurie pirmieji rodys kelią link tikros interneto, muzikos ir filmų industrijos revoliucijos.

Pirkti muziką parduotuvėje ar netgi internetu yra praeitis. Neįsivaizduoju Lietuvoje žmogaus, kuris nebūdamas išprotėjusiu Madonos fanu pirks jos kompaktą už 80 Lt, vietoj to, kad galėtų jį atsisiųsti. Galbūt snobai amerikiečiai ar britai perka Madonos CD, bet ar įsivaizduojate Baltijos šalių ar rytų Europos gyventojus, perkančius originalius CD ar muziką iš iTunes? Aš ne. Ir neįsivaizduoju, kaip tai galima būtų padaryti. Kelių šimtų milijonų piratų nepagausi, jokios naudos iš uždarytų tarnybų negausi - rasis naujos, tarnybų vadovų nepagausi - jie tam tiesiog per gudrūs.

Kiekvieną sekundę pasaulyje “pavagiami” tūkstančiai dainų, žaidimų ir filmų. Kas, jei ne ateiviai ar Dievas, galėtų šį srautą bent per pusę sumažinti? Madonnoms, robiams viliamsams, styvenams spylbergams ar metallicoms teks susitaikyti - jų verslo sritis yra viena tų, kuri yra pasmerkta išnykti. Nustojome važinėti vežimais, nustosime ir mokėti už muziką.

O švedams aplodismentai.

Rodyk draugams

Maždaug 4 mėnesius su mokyklos debatų klubu debatavau tema “Balsavimas į Europos Parlamentą turėtų būti privalomas”. Visą laiką turėjau pritarti šiam teiginiui, ruošti argumentus ir bylą, ir, savaime aišku, sugerti daug informacijos ir statistikos, susijusios tiek su Europos Sąjunga, tiek su Europos Parlamentu. Ir būtent dėl tokios patirties pradėjau skeptiškai žiūrėti į dabartinę balsavimo į Europos Parlamentą tvarką.

Kodėl? Todėl, kad šiemet prognozuojamas ne didesnis kaip 34% rinkėjų aktyvumas rinkimuose į EP. Aš asmeniškai ir tiek neduočiau. Jei Lietuvoj net į Prezidento rinkimus (kurie turbūt kaip niekada aktualūs ir svarbūs tautai) atėjo vos daugiau nei pusė rinkėjų, tai kas bus, kai reikės rinkti savo atstovus į EP? Vos 17% lenkų ar 22% britų eis balsuoti. Aišku, kiekviena tauta savaip žiūri į rinkimus. Lietuviams EP turbūt ne ką svarbesnė institucija nei Rokiškio rajono savivaldybė, britai tiesiog nelaiko savęs europiečiais ir t.t.

Jei ES nors truputį nori, kad rinkimai įvyktų, reikia imtis griežtų priemonių. Juk kitais ar dar kitais rinkimais prie balsavimo dėžių kai kuriose šalyse gali ateiti vos vienaženklis procentas balsuotojų! Tuos kelis mėnesius ir bandžiau įrodyti, jog tik privalomas balsavimas gali pataisyti padėtį. Galbūt kiek utopiškai ar griežtai skamba žodis “privaloma”, tačiau debatuodami šį žodį mes susiejome su administracine nuobauda už neatėjimą balsuoti. Kodėl gi negalėtų lietuvis sumokėti 50 litų, jei iš tiesų taip tingi eiti balsuoti, jei iš tiesų mano, jog jo balsas iš tiesų “nieko nepakeis” (tarp kitko, net 66% iš tų, kurie neis balsuoti, mano, jog jų balsas nieko nepakeis :))? Privalomas balsavimas netgi nėra naujovė - dar nei vienas australas, belgas ar kiprietis nenumirė dėl to.

Atrodytų, na ir kas - kam tas aktyvumas reikalingas? Vis dėl to, pradėkime nuo finansų. Juk ne paslaptis, jog kiekviena valstybė pasiruošia šimtaprocentiniam rinkėjų aktyvumui - biuleteniai, kurių turėtų užtekti visiems, rinkimų apylinkių darbuotojai, kurių turėtų užtekti visų apylinkių priežiūrai ir visų biuletenių suskaičiavimui. Ir ateina balsuoti trečdalis - kas reiškia, jog už vieną rinkėjo balsą sumokame trigubai daugiau, naudos gauname trigubai mažiau. Tai kam išvis rengti rinkimus, jei reikia šitaip permokėti?

Debatuodami kabinomės ir už žodžio “demokratija”. Bet čia ir įvykdavo patys didžiausi susikirtimai su neigiančiaisiais. Mes manėme jog demokratija - tai santvarka, kurioje valdžią išsirenka visa tauta, o ne dalis jos. Neigiantieji manė, jog demokratija - tai santvarka, kurioje visi ir visada turi pasirinkimo laisvę. Tiesos yra abiejuose teiginiuose, bet man atrodo, jog piliečiai turi turėti pareiga. Kodėl niekam nekyla abejonių dėl pareigos nevogti, pareigos nežudyti ar pareigos važiuoti dešine kelio puse? Nematau skirtumo tarp šių dalykų ir privalomo balsavimo, taip pat tame nematau ir nieko absurdiško. Iš tiesų - negi taip sunku kartą per 5 metus sugaišti 20 minučių balsavimui? Jeigu sunku, tai nesunku suvokti, jog valdžią sau išsirinks tie, kuriems balsuoti nesunku.

Vienu žodžiu, tikrai nebegalvoju, jog privalomas balsavimas statistiniam italui, prancūzui, estui ar lietuviui būtų utopija ar žmogaus teisių pažeidimas. Šitokios priemonės įgyvendinimas būtų geresnis tiek ES piliečiams, tiek pačiai ES. Įdomu, ar Europos Sąjunga po šių rinkimų jau pradės svarstyti šią idėją? Nes panašu, jog šių metų rinkimų aktyvumas turėtų pastūmėti ją tai daryti.

Rodyk draugams

2003 metai - 1 vieta

2004 metai - 4 vieta

2005 metai - 13 vieta

2006 metai - 11 vieta

2007 metai - 4 vieta

2008 metai - 7 vieta

2009 metai - 4 vieta

Tai - Turkijos rezultatai Eurovizijoje.

Šeštadienį ryte Facebook’e radau Justino (taip, Jankevičiaus) nuorodą į filmuką apie pasaulio musulmonizaciją ir jos tempus. Kadangi nebuvo ką veikti, pažiūrėjau. Skaičiai lyg pažadino iš miego: per 40 metų JAV musulmonų padaugėjo 900 kartų, o dar po 20 metų Prancūzija taps musulmoniška valstybe. Rusijoje jau dabar gyvena keliolika milijonų musulmonų, o Olandijoje kas antras kūdikis gimsta musulmonu.

Žinoma, skaičiai turbūt nėra visiškai realūs tam, kad būtų įdomiau, bet to pačio šeštadienio vakarą teko įsitikinti tų skaičių pagrįstumu. Kai jau vykstant Eurovizijos balsavimui, Šveicarijos pranešėjas pasakė, jog jo šalis 12 balų skiria Turkijai, likau apstulbintas. Pirma dėl to, jog neprisiminiau vos kelių to finalo dainų, tarp kurių buvo ir Turkijos, o antra - dėl to, kad Šveicarija palankumą turėjo rodyti jei jau ne aiškiai lyderei Norvegijai, tai bent jau kažkam iš Vakarų Europos. Ir taip pasielgė ne vien Šveicarija - aukščiausius balus Turkijai atidavė ir prancūzai, belgai, britai, o 10 balų skyrė ir vokiečiai.

Kodėl Turkijai? Kodėl ne Norvegijai, Rusijai, Maltai ar Lietuvai? Ar daina išskirtinė?

Spėčiau, kad ne. Vokietijoje gyvena 1,7 mln. turkų (1/50 gyventojų), Prancūzijoje - 0,5 mln, Šveicarijoje - 100.000 (1/70 gyventojų), Didžiojoje Britanijoje - 0,5 mln. Kaip žinia, Vokietijoje, Prancūzijoje ir D. Britanijoje yra trys didžiausios turkų bendruomenės pasaulyje. Juk turkai - musulmonai, kurie yra ne tik religijos fanatikai, bet ir dideli patriotai, todėl nenuostabu, jog vienas turkas telefono žinutėmis gali perspjauti bent 8 vokiečius ar prancūzus.

Galima išvedinėti visokias teorijas, tačiau jau įrašo pradžioje negalėjote nepastebėti daugiametės Turkijos pirmavimo Eurovizijoje tendencijos. Mes, lietuviai, verčiamės per galvą, deklaruojame, jog esame nugalėtojai, dainuojame apie meilę ar klajūnus, bet nuo 2001 metų tik kartą aplenkėme turkus, štampuojančias tokias pat dainas, kurias atlieka pusnuogės lėlės. Ar tikrai turėtume kaltinti J. Milių ar D. Šavrovą, kai islamiškos valstybės įgauna vis didesnę demografinę jėgą lyderiaujančiose Europos šalyse?

Šeštadienis dar kartą parodė, jog musulmonizacija jau prasideda ir ji stipriai didės Europoje. Aš nebeabejoju, jog mano proanūkiai, o gal ir dar tolimesnės kartos, bus musulmonai. Vis dar nepastebimas skverbimasis į Europos tautas pamažu padarys savo - Europa taps musulmonišku žemynu. Nors buvo gana keista matyti plėvesuojančius islamo simbolius ant Turkijos vėliavos EUROvizijoje (man priešdėlis “euro” - vis dar modernios europietiškos visuomenės, aukštos politikos ir ekonomikos sinonimas), prie to teks priprasti. Ir bent jau Eurovizijoje Turkija kils aukščiau ir aukščiau, kolei dėl nuolatinio lyderiavimo taisykles teks pakeisti arba panaikinti konkursą.

Kaip Jums atrodo?

Rodyk draugams