Pauliaus blogas

Šiandien buvo pati nervingiausia diena (eisiu susiskaičiuoti žilus plaukus) nuo pat rugsėjo pradžios. Baisiausi skaičiai - 11.30. Trimestro galas. Laikas, kai visi pradeda mokytis ir labai užsinori atsakinėti. Kaip taisyklė, neatsilieku ir aš.

Na gerai, turiu 4 devynetus ir krūvą dešimtukų, bet nesijaučiu laimingas. Jei nebūčiau suaktyvėjęs trimestro gale, dabar ir aštuonetų būtų (gyvenime to nebuvo). Lyginant su praeitais metais, smukau. O juk reikės į gimnaziją stoti. Iš tiesų, labiausiai ir nemėgstu tų pažymių tempimų. Noriu mokytis ne dėl skaičiukų, bet dėl žinių. Taip neišeina. Visą laiką esu priverstas galvoti apie trimestro pabaigą ir graužtis nagus. O taip - juk reikia mokytis ir nereikės nervintis. Bet kokio  velnio kalti paparčio dauginimosi ciklo stadijas, ar Baltijos šalių paviršiaus susidarymą? Jei jau nėra, ką rašyti į vadovėlį, geriau nerašyk jo išvis. Galiu prisiekti - jau šių metų gale aš TIKRAI neprisiminsiu tikslios kerpių gniužulo sandaros arba kaip megzti gerąsias akis. Ne dėl to, kad neišmokau, bet dėl to, kad man to nereikia. Jei šių žinių man neprireikia praktikoje, jos ir nugrimzta užmarštin. Be abejo, mokykla skirta bendram išprūsimui, tačiau išprūsimas galėtų apsiriboti ne tokiu paranojišku docentiškų žinių brukimu į aštuntoko galvą. Nebūtų įdomu, jei nebūtų sunku, tačiau kai kurių pamokų metu aš gaištu laiką. Tuos dalykus, kuriuos mokausi dabar, ir kurių neprisiminsiu, aš galiu išmokti universitete, kai būsiu apsisprendęs, kad man jų tikrai reikia.

Tad tokie maldavimai, kėlimai už ausų ir aukojimasis dėl skaičiukų, kurie neparodo mano tikrojo išprūsimo, yra didžiausia švietimo sistemos rykštė. Neturiu jokių pasiūlymų, nes jų vistiek niekas neįgyvendintų. Priklausau kartai, kuri vis dar mokosi tik dėl keliolikos skaitmenų knygelės gale. Tarp jų ir aš - nėra kitų išeičių.

Rodyk draugams

Lietuvos blogeriai jau ne kartą darė visokių akcijų: tinklalapių
abecėlė, blogatonas, galų gale net blogologas.lt skirtas sureitinguoti
blogams. Ir man šovė idėja. Galima visus blog'us įverinti dešimtbalėje
sistemoje, bet visiems jiems padalinti šimtą balų jau sunkiau? O aš pabandysiu. Vėliau gal bus norinčių prisidėti? Labai norėčiau.

• Padalinti šimtą balų į dalis norimiems lietuviškiems tinklaraščiams.
• Galima skirti 0,5 taško tikslumu.

• Savęs nerašysiu.
• Pabandyti sudaryti top'ą iš mažiausiai 5 tinklaraščių, jei išeina.
• Pagrindiniai vertinimo kriterijai: turinio įdomumas, kaip jūs laukiate naujų blog'o įrašų. Nekiškti į priekį blogosferos elito, jei man patinka mano draugo blog'as, kodėl pirmos vietos neskyrus būtent jam?
• Nurodyti blog'o adresą.

Tai turbūt ir pradėsiu…:

20 balų. blogasantdurniaus by qemm.

15. Miesčionio blogas.

10. Enorcos gyvenimas.

10. nežinau.lt.

8. ŽudykReklamą.

8. Justinas Beinorius.

8. Žaliosios Mansardos.

8. Vaidotas Kuzmarskis.

5. Andrius Kleiva.

4. Kelionė aplink pasaulį.

4. Scorps.

Šiaip nuomonė. Nenorėjau vertinti daug tų, kurių neskaitau.

Rodyk draugams

Šiandien buvau fantastiškai sužavėtas. Mano nokykloje lankėsi ŠU (Šiaulių universiteto) lektorė Stasė Dapkienė ir vedė seminarą klasių valdžiai (seniūnams, jų pavaduotojams, mokyklos seimo nariams) - 5-10 klasėms. Mano mokyklos karma mano akyse stebėtinai pakilo.

Kokia seminaro esmė? Lektorė nuo jaunų dienų vadovavo pionierių būriams ar tai kažkas panašaus. Ir jaučia galinti pasidalinti patirtimi su moksleiviais: padėti jiems valdyti (jei galima taip išsireikšti…) klasę, tapti aktyvistais, organizuoti klasės renginius. Buvo nuklysta iki tokių temų, kaip energijos taupymas ir panašiai. Būčiau mielai susikonspektavęs, bet klasių seniūnai (aš, deja, pavaduotojas) gavo lektorės parašyta knygą “Mokomės vadovauti”. Mūsų seniūnė Agnė paskolino man perskaityti (labai didelis tau ačiū). Paskaityti dar nespėjau, bet perverčiau ir pagalvojau, kad naudos bus. Pats seminaras labai primena verslo patarimų knygas, kurias nors ir nerimtai, bet jau teko skaityti. Daug palyginimų, vertingi patarimai. Apie kai kuriuos jų jau anksčiau mąsčiau, bet tiksliai suvokiai tik šiandien. Tokie seminarai puikiai įveda mokinį į vadovo darbą. Užaugęs puoselėju ambicingas viltis vadovauti kolektyvui, tad rimtai gilinsiuosi į šią, kad ir nežinomos autorės parašytą, knygą.

Iš tiesų, kai kuriais patarimais norėčiau paidalinti ir su jumis, bet nemanau, kad iš jūsų daugeliui tai bus įdomu, nes mane skaito suaugusieji ir neseniūnai. Na, bet perskaitęs knygą, smulkią recenziją gal ir parašysiu. O vėliau apmąstysiu, ar nusipirkti šituos patarimus ateičiai. Žinot, visai norėčiau. Įrašo moralas: jei bendraujate su mokyklos administracija ir turite lėšų, būtinai užsisakykite tokį seminarą. Nežinau, ar vaisių bus, bet labai norėčiau tokių gauti. Tiesa, vienas minusas - nemanau, kad visa mano klasė subrendusi naujoms idėjoms. Be abejo, būčiau išjuoktas su kokia nauja mintimi. Gerai, kad ne visi tokie.

Rodyk draugams

Norisi parašyti ką nors įdomaus ir naudingo. Tiksli tema kilo savaitgalį - parašyti ir apšviesti tamsuolius apie Déjà vu. Gerai, kas tai per daiktas? Reiškinys. Sakyčiau vienas iš įdomiausių ir paslaptingiausių žmoniškųjų reiškinių. Ir svarbiausia, kad jis nutinka ne tik išrinktiesiems, bet visiems. Nuo Stasės iš Telšių, iki Wing Xui iš Pekino rajono. Man pačiam šį kartą tas procesas truko neįtikėtinai ilgai - gal tris sekundes. Nerealus jausmas.

“Déjà vu” - anksčiau matyta. Juk visi žinote tą reiškinį, kai staigiai suvokiate, kad tai jau matėte ir girdėjote anksčiau. Visiškai identiškai. Toks cinktelėjimas. Vis dar neįsikirtote? Na gerai:

Eini parku. Aplinkui prikritę lapų, žmonių nedaug, neankstyvas rytas. Pamatai moterį, supuojančią vaiką vėžimėlyje ir supranti, kad tai tu tikrai matei kažkada anksčiau. Iškart suvoki, kad dabar ji tą vaiką pabučiuos. Ir ji jį pabučiuoja. Paskui išsiblaivai ir stebiesi, kas čia tau buvo. Déjà vu trunka labai trumpai - sekundės dalis, kartais ir ilgiau.



Va ir elementarus jums pavyzdys. Dabar jau priežastis norite sužinoti? Kiek girdėjau (o tiksliau - skaičiau), Déjà vu yra reinkarnacijos padarinys. Tai, ką pamatai, yra ženklas to, kas įvyko praeitame gyvenime. Žinot, tom pasakėlėm aš tikiu. Vikipedija velia kažką apie psichologiją. Taip pat kažkur nugirdau, kad JAV kažkoks a la magas/ekstrasensas rengia žvėriškai brangius seansus, per kuriuos tave nukelia į praeitą gyvenimą. Įspūdingi seansai, dar įspūdingesni atsiliepimai.

Ir pabaigai: Čarlzas Dikensas savo citata puikiai apibūdina Déjà vu:

“We have all some experience of a feeling, that comes over us
occasionally, of what we are saying and doing having been said and done
before, in a remote time – of our having been surrounded, dim ages ago,
by the same faces, objects, and circumstances – of our knowing
perfectly what will be said next, as if we suddenly remember it!”

Dabar jau suprantate, kad tokie dalykai - ne pervargimo padariniai. :D

Rodyk draugams

Vaidotasrašė kažką panašaus, bet aš truputį kitaip.

Tautos tautelės - nuo nutukusių puskvaišių amerikancevų iki tamsiųjų maorių - dabar
baisiausiai žvygauja iš Britney Spears. Koks jos storumas, jos baisenybė. Na,
tikrai ne šapelis, ne gražuolė, bet jos grįžimą į sceną aš visiškai palaikau.
Tiesa, ne su apatiniu trikotažu, bet rimčiau. Ir svarbiausia, kad ji nedainuoja
blogai!

O taip, ji nedainuoja blogai. Jei ne geriau, nei prieš gimdymą, tai tikrai ne
prasčiau. Žinoma, skonio reikalas, bet “Gimme More”, sakyčiau, kaip
tokio muzikinio stiliaus daina atliktai labai gerai - turi to draivo, ritminga,
užvedanti. Ne taip kaip dabar visokios šūdpopsiškos daininykės ar jų cheminiai
romanai. Stengiuosi būti tolerantiškas (kad ir kaip nemėgčiau tikybos, norą
būti tolerantišku ji man įkrėtė) kitokiems, tad nors ir Britnė dabar atrodo
tikrai nekaip, jos nereikia teisti - kilogramai ilgainiui išnyks, bet
svarbiausia - gebėjimai neprarasti ir karjera dar nebaigta.

Ne, ant kitokios muzikos nepasinečiu. “Chase the Ace” (AC/DC) mane
dabar veža. Turbūt ilgai dar veš…

P.S. Pasveikau, viskas gerai. Šiek
tiek nuotraukų, jei kam įdomu, iš viešnagės į Druskininkus rasite mano
fotogalerijoje (greit atsiras meniu). Beje, jei netyčia atsitiktų taip, kad
turėsiu didelę auditoriją, merginą/meilę/žmoną, ir numirsiu, mano antroji pusė
žinos mano slaptažodį ir puiki/lūdna žinia jus pasieks. Ir vėl įkvėptas Vaidoto.
Šiandien mano blog’as švenčia mėnesio gimtadienį.

Rodyk draugams