I dalyje spėjau, kad Visatoje tikriausiai esame ne vieni ir pateikiau to atspindžių Tolimųjų Rytų tautų kultūroje. Šiandien panagrinėsiu atspindžius senovės architektūroje ir statiniuose.
Velykų sala, priklausanti Čilei, yra vulkaninės kilmės darinys Ramiajame vandenyne ir viena iš mistiškiausių pasaulio vietų. Be abejo, dabar labai lankoma turistų, tačiau tikroji paslaptis slypi daug giliau, nei apie Velykų salą papasakoja pigias paslaugas siūlantis čilietis gidas.
Velykų sala yra garsi milžiniškomis žmonių (ar tikrai?) statulomis, kurios buvo pastatytos neatmenamais laikais. Iškart kyla esminis klausimas: kaip gali egzistuoti keliasdešimties tonų svorio statulos saloje, aplink kurią nėra nė menkiausio žemės lopinėlio 3000 kilometrų spinduliu? Kaip čia atsibastė žmonės? Kaip pastatyti tokius statinius, neturint nei sumontuojamo geltono tarybinio krano, nei Baltarusijoje gaminamų milžiniškų (irgi geltonų) savivarčių?
Mokslininkai nebūtų mokslininkai, jei nebandytų visko išsiaiškinti. Vienas skandinavų mokslininkas (ar jums svarbi jo pavardė?) atliko bandymą su Velykų salos vyrais: sveikai pavalgydino ir įkinkė vilkti vieną statulą, o po to pastatyti ją į vertikalią padėtį. Ne paslaptis, kad vyrukai susitvarkė. Bet iškart šis eksperimentas yra sumenkinamas: senovėje nebuvo geležinių svertų, eksperimentuojama buvo su viena iš lengviausių statulų, svėrusių “vos” kelias tonas.
Šiandien būkime labai atlaidūs ir laikykime, kad tenykščiai būtų su tuo susitvarkę ir prieš kelis šimtus metų. Bet ar galėjo vos keli tūkstančiai žmonių pastatyti savo saloje 887 statulas, kurių aukštis - nuo 8 iki 25 metrų, svoris - nuo kelių iki keliasdešimt tonų? Kaip jas reikėjo vilkti, kaip pastatyti į vertikalią padėtį, galų gale - kaip tokias išskaptuoti iš uolos? Kaip į vulkano kraterį įgrūsti 22 metrų milžiną?
Manoma, kad čia savo nagučius prikišo ateiviai. Kita versija: Velykų salos žmonės patys buvo aukštesnioji rasė, atsikrausčiusi iš labai staigiai dingusio Mohendžo Daro miesto. O pastarasis taip pat kelia daug mįslių. Tiksliau, pastarojo dingimas iš žemėlapio. Sakoma, kad vienas iš pažangiausių Indijos miestų dingo pasikeitus Indo upės vagai. Bet ar gali Indo vaga pasikeisti per kelias minutes, kad staigiai užlietų visą miestą?
Vėl prisistato ufologai: mieste per kasinėjimus buvo rasta ypatingai apdegusių plytų bei skeletų. Jie galėję apdegti tik daugiau nei 1000 laipsnių temperatūroje. Ar nekeista? Net mokslininkai nežino tikrosios Mohendžo Daro išnykimo priežasties.
*Rašydamas šį straipsnį rėmiausi S. Kanišausko knygos “Kur jūs, ateiviai iš kosmoso?” faktais.
2008-03-06 16:51
Taip. Apie statulas ir aš girdėjau ir man ne kartą kilo tokios mintys, kaip tau. Mes ne vieni…
2008-03-06 18:59
O nieks ir nesako, kad Mohendžodaras dingo per penkias ar dešimt minučių. Čia ne naujasis amžius, kad bet koks įvykis vos jau antrą sekundę paskelbiamas kokiam nors internetiniame bloge ir taip paplinta.
Kaži, ar yra šaltinių, nuosekliai fiksavusių Indo upės vagos kitimą, žmonių migraciją ir panašius dalykus. O juk ir žemėlapius ne kas mėnesį sudarydavo, ir ne kas metus.
Jei nežinom kažko apie senovę, tai nereiškia, kad išsigelbėjimas - nežemiškos būtybės. Anksčiau ir aš mėgau taip žvelgti į visus šiuos stebuklus, tačiau nusibodo, nematau reikalo ir logikos :)
Yra ir šiuolaikinių architektūros paminklų, kuriais negali nustoti stebėtis, nors ir žinai, kokią techniką naudojant jie pastatyti. Tai visvien atrodo neįtikėtina :)
Beje, dėl kai kurių skaičių pamelavai. Didžiausias pastatytas moas buvo 10 m aukščio ir 75 tonų svorio. O didžiausias apskritai - 21 m aukščio (o svert turėtų apie 270 t) - yra nebaigtas, paliktas skaldykloje.
Nereikia perdėt su faktais, negražu. Ale bet kokiu atveju, skaičiai visvien įspūdingi :)
2009-10-22 15:19
pasakysiu,kad tavo fantazijos cia o jokiu ateiviu ten nebuvo……mazai ka zin ai turbut apie sita sala kurios tikrasis vardas RAPANUI…turbut nete biski pasiskaitei ir prirasiai cia pievu…o sia sala duomiuosi nuo iki! ta didziausia statula moai guli Rano raraku ugnikalnio papedej,t.y. ten kur ir buvo iskalta,niekur jos nevilko,nenese,….tas mokslininkas tai garsusis Turas Hejerdalas tyrinejas sala ir kitas idomias vietas,jei tau jis yra neidomus,tai kam kuri tokius straipsnius apie ‘ora’…statulas=moai iskalinedavo ne per menesi o metus maziausia uztrukdavo kaldavo pasikeisdami,buvo irodyta kaip moai kaldavo kaip gabendavo ir tt.,moai pastatyti ne ‘neatmenamais ‘laikais o ivardinta gan tiksliai pradeta apie 1250 ir 1500 baigta kalti paskutiniai moai,delto kad buvo iskirstos visos palmes,kurios reikalingos buvo moai gabenimui….
dar nepaminejai garsaus Rapanui tautos rasto kuris vadinasi rongo rongo ten daug paslapciu!!!
p.s. jei butu ateiviu darbas tai visos statulos butu vienodos,o taip tikrai nera isos skirtingu ismatavimu..ateivia cia ne prie ko!!jei dar kam kas idomu klauskit?